Pabradės istorijos datos
1. X a. – XIII a. žemės, kuriose kūrėsi būsimieji Pabradės gyventojai, priklausė rytų baltų teritorijai, vadinamai Nalšia, valdoma legendinio Dransprungo palikuonių.
2. XIII a. Nalšios kunigaikštystė buvo viena iš pagrindinių žemių, kurią kartu su Deltuva, Sėla, Dainava, Semba bei kitomis dalinėmis kunigaikštystėms Mindaugas sujungė į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.
3. Nuo XV a. pr. pro Pabradę ir Arnionis ėjo svarbus kelias iš Vilniaus į Molėtus ir į Daugpilį, tačiau visoje šioje teritorijoje ilgą laiką mažai kas gyveno: 1410 m. per šias vietas keliavęs prancūzas Žiliberas de Lanua rašė, kad aplink driekėsi gūdžios, neįžengiamos girios, ežerai ir pelkės.
4. XV antr. pusėje pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas Pabradės pavadinimas, prie dviejų upių santakos įsikūręs iš molio plūktas užvažiuojamasis kiemas prie pašto kelio. Keleiviams tekdavo šioje vietoje keltis per upę brasta. Pavadinimo kilmė yra siejama su žodžiu brasta arba slavišku po brodu. Šiame kieme ilsėjosi keleiviai, vežėjai bei prekeiviai, kurie keldavosi į Kauną, Varšuvą ar į kitus Europos miestus. Remiantis lenkų literatūros šaltiniais, manoma, kad pirmas šių namų šeimininkas buvo Voicechas Nosilovskis. Po jo šios žemės ir užvažiuojamasis kiemas atiteko sūnums Andžėjui ir Ježiui Nosilovskiams.
5. 1506 m. Algimantas Miškinis savo knygoje "Lietuvos paveldas ir vertybės" rašo: "... pagal 1506 m. gegužės 6 d. Losokynės dvaro savininkės Elžbietos Ivaškevičienės testamentą Pabradės klebonui buvę užrašyti 4 valstiečiai". Nurodytas šaltinis - JASAS R. Pergamentų katalogas, psl. 72. (Bendruomenės „Domus“ nariai, norėdami patikrinti šią informaciją, susirašinėjo su archyvu, kuriame saugomas pergamentas ir, deja, informacija nepasitvirtino. Pergamente minimas vietovardis yra priskirtinas Paberžei. Tokiai išvadai pritarė Mokslų akademijos archyvo darbuotojai, net padėkoję už pagalbą.)
6. 1528 m. birželio 17 d. savo žemes Nosilovskiai pardavė Vilniaus pilininkui Jurgiui Radvilai (Barboros Radvilaitės tėvui). Po Jurgio Radvilos mirties Pabradę valdė jo sūnus Mykolas Radvila Rudasis.
7. 1544 m. rugsėjo 13d. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis siunčia Vilniaus vaivadienei Barborai Radvilienei ir jos sūnui Mykolui raštą, kuriame jie raginami pasiaiškinti, kodėl nesilaiko Pabradės bei kitų dvarų užstatymo sutarties.
8. 1571 m. LDK valdovas ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas suteikė Pabradės miestui privilegiją, skiriamą trečio lygio miestams, kuriuose svarbus vaidmuo tekdavo žemdirbystei.
9. 1582 m. birželio 8 d. Mykolas Radvila Rudasis padovanojo Pabradę Janui Šveikovskiui.
10. 1629 m. Pabradėje gyveno tik 70 žmonių.
11. 1655m. Pabradę užėmė rusai, miestelis nukentėjo (vyko Lietuvos ir Rusijos karas).
12. 1664 m. karalius Jonas – Kazimieras (Jan Kazimir) pasirašė aktą, suteikiantį šių žemių šeimininkui teisę per Dubingos upę pastatyti tiltą, o už naudojimąsi juo rinkti mokestį – 2 šilingus už arklį, 1 šilingą už karvę ir 1 pinigėlį už smulkius gyvulius.
13. 1670 m., po Jano Šveikovskio mirties, Pabradę paveldi/perima jo žmona Zofija Šveikovska.
14. 1672 m. Zofija Šveikovska užrašo Pabradę antram vyrui Mykolui Tyzenhauzui, Rėzytės seniūnui. Po to Pabradę valdė Heronimas, Michailas Francišekas Tyzenhauzai.
15. 1722 m. balandžio 15 d. Tyzenhauzai prie Vilniaus vieškelio pasistatydino užvažiuojamuosius namus. Čia buvo pašto arklių pakaitos stotis ir užvažiuojamasis kiemas.
16. 1751 m. Pabradė parduota Pranui Abramovičiui už 3100 talerių. Vėliau Pabradę valdė Liudvikas Abramovičius.
17. 1756 m. Liudvikas Abramovičius pardavė Pabradę Michailui Masalskiui už 2400 zlotus.
18. 1782 m. Pabradės dvarą nusipirko Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, kuris dar 1765m. buvo nusipirkęs Arnionių dvarą, todėl Pabradės dvaras tapo Arnionių dvaro palivarku.
19. 1789 m. Pabradės palivarkas atiteko LDK kariuomenės pulkininkui, vėliau generolui leitenantui, o nuo 1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kariuomenės didžiajam etmonui Simonui Kosakovskiui, kurį 1794 metais balandžio 23 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, pakorė sukilėliai.
20. 1790 m. Pabradės dvaro inventoriaus duomenimis, Pabradėje buvo: 23 gyvenamieji namai, užvažiuojamasis namas.
P.S. dvaras ir užvažiuojamasis namas buvo dešiniajame krante, tuo metu kairiajame krante gyveno 115 žmonių. Abi miestelio dalys buvo sujungtos tiltu.
21. 1792 m. Grybėnų seniūnas Mykolas Kostrovickis (vėliau buvo renkamas Vilniaus pavieto pakamane - žemės ribų teisėju) nusipirko Pabradės palivarką. Tuo metu jis valdė didžiules žemes :
• Bebrusų ir Stirnių dvarus su 28 užusieniais ir 80 valstiečių sodybų;
• Joniškio žemes, valdas, ežerus ir miškus;
• Arnionių dvarą, kuriam priklausė Skardžių palivarkas, Mažieji Arnionys, Didieji Arnionys, Medeikių, Girų, Lebešiškių, Vidugirų kaimai su sodybomis ir 368 valstiečiais – baudžiauninkais.
22. 1795 m. Pabradę vėl okupavo rusai, kurie į šiaurės rytus nuo miestelio, netoli Žeimenos upės, įkūrė poligoną.
23. 1812 m. prancūzų armija forsavo Žeimeną. Keliantis per upę žuvo daug kareivių. Pasakojama, kad Napoleonas visą parą ilsėjosi užeigos namuose ir nuo to laiko paplito užeigos pavadinimas „Napoleono karčiama“.
24. 1821 m. mirus Mykolui Kostrovickiui, Pabradės palivarką paveldėjo jo sūnūs Kajetonas ir Adomas Kostrovickiai. Be to, jiems atiteko:
• Joniškio, Stirnių, Ivoniškių ir kt. palivarkai;
• dvarelis Vilniuje prie Žaliojo tilto;
• Arnionių dvaras, kuriam priklausė:
• Pabradės miestelio dalis;
• palivarkai : Vladislavovo, Uždvario, Mikulino, Matakiemių, Pabradės prie Žeimenos, Bazanavo;
• kaimai : Arnionys, Spenglas, Užusienis, Skardžiai, Grybėnai, Povandenė, Novosiolkos, Medeikiai, Vidugiris, Girinvai, Ažupravalis, Giraitė, Padubingė;
• kelios sodybos Pabradėje, Mečankoje, Trakinėje, Trabučiuose;
• 32 ežerai (didžiausi : Arinas, Spengla, Žiaugėdas, Ešerinis, Rėdžia, Vyriogala, Lydekis, Karosiukas);
• didžiuliai spygliuočių miškai, kuriuose buvo intensyviai medžiojama, o miškas kertamas ir upėmis plukdomas į Vilnių;
• kelios karčemos (viena prie kelio iš Vilniaus į Pabradę (mūrinė), o kitos Trakinėje bei Padubingėje (medinės);
• malūnas su lentpjūve;
• medinis senas bravoras, o degtinė buvo parduodama dvaro karčemose (Pabradėje, Šakališkėje bei Padubingėje);
• žuvingas dvaro tvenkinys;
• kultivuojama žemdirbystė (valstiečių lažinis darbas, o kita dalis žemių buvo nuomojama vietos bajorams).
25. 1831 m. per Pabradę praėjo gausūs Lietuvos sukilėlių būriai.
26. 1837 m. mirus Kajetonui Kostovickiui, o Adomui Kostrovickiui nusišalinus nuo savo žemių valdymo (rūpinosi vien žmonos kraitiniu dvaru), prasidėjo ekonominis smukimas tiek dvaruose, tiek Pabradės palivarke.
27. Apie 1850 m. žemės į šiaurės rytus nuo Dubingos upelio priklausė valstybės iždui, jas valdė dvarininkas Juozapas Lappas. Valstybės rūpinimusi Pabradėje buvo ištiesintas, praplatintas ir naujai nužvyruotas (kariniams tikslams) Vilniaus – Daugpilio pašto kelias, kuris ėjo per Švenčionis, Vidžius (dabar Baltarusiją), Kreslavą (Latviją).
Vėliau šias žemes valdė Mykolas Lappas. Jis prie Dubingos upelio pastatė malūną ir tiltą, sujungusį dabartines Arnionių ir Malūno gatves (malūnas ir tiltas buvo maždaug priešais dabartinę kartono fabriko katilinę).
Vėliau Pabradės apylinkėse atsirado Didlaukio, Baltadvario ir kiti dvareliai.
28. 1859 m. Grafas Jonas Tiškevičius įsigijo Pabradės palivarką ir Pabradės dalį, buvusią dešiniajame upės krante (ši žemė priklausė Vilniaus apskričiai).
Grafas Jonas Tiškevičius 1859 – 1861 m. vadovavo Vilniaus apskrities bajorams.
P.S. žinoma grafų Tiškevičių giminė, kilusi iš rusų stačiatikių, vėliau perėmusių krikščionybę.
29. 1860 m. Kairiuoju Žeimenos paupiu, per buvusio Karkažiškės dvarelio laukus, buvo tiesiamas Sankt – Peterburgo – Varšuvos geležinkelis.
30. 1862 m. Pabradės užusienio žemėje įkurtas geležinkelis su keliais atsarginiais bėgiais ir puikiu mūriniu, dviejų aukštų pastatu – geležinkelio stotimi.
31. 1863 m. birželio 13 d. Bajorėlių kaimo apylinkėse įvyko didelis mūšis tarp carinės armijos (1500 kareivių) ir Lietuvos sukilėlių. Sukilėliai pralaimėjo ir pasitraukė į Kotelnikų miškus. Sukilėliai, palaidoję žuvusiuosius, supildavo 250 metrų kauburius.
Nuo tada Pavoverėje, Kotelnikuose, Gužuose, Poguliankoje (Pažeimenėje) pasiliko rusų armijos padaliniai.
32. 1863 m. po sukilimo į Pabradę buvo atkelta daug kolonistų, jie gavo aplink miestelį esančius sklypus.
33. 1886 m. Zalavo kaimo dvare, buvusiame 13 km nuo Pabradės, Lietuvos bajorų šeimoje gimė Juzefas Pilsudskis – Gineta, turėjęs nemažą įtaką Pabradės istorijai, vėliau buvo Lenkijos maršalas. Šis žmogus Lietuvoje vertinamas labai prieštaringai.
34. 1887 m. inventorizavimo duomenimis,
a) dešiniajame Žeimenos krante buvo:
• 36 sklypai (iš jų 8 nauji iškirstas miškas),
• 28 kiemai,
• užvažiuojamieji namai, pašto stotis,
• spirito varykla ir užeigos namai,
• veikė taikos teismas, elektrinė,
• gyventojai vertėsi miško ruošos darbais bei plukdė mišką (iš Arnionių).
b) kairiajame upės krante buvo:
• 12 kiemų; 151 gyventojas (92 katalikai ir 59 žydai)
• 2 smuklės, 2 krautuvės,
• Sinagoga, nes gyveno daugiausia žydai, beveik visos kairiojo kranto žemės priklausė dvarininkui žydui Lappui.
35. 1895 m. nutiesta Pabradės – Pastovių siaurojo geležinkelio linija, padidinusi miestelio komunikacinę reikšmę.
P.S. Nutiestas geležinkelis , pastatyta stotis bei siaurojo geležinkelio įrengimas – visa tai turėjo didelės įtakos miestelio plėtrai ir gyventojų skaičiaus augimui.
36. 1903 m. Pabradė įgijo miestelio statusą, nors joje nebuvo bažnyčios.
37. 1904 m. baigus kurti karinį poligoną, per Žeimenos upę pastatytas tiltas, sutrumpinęs kelią į kitoje pusėje pastatytą geležinkelio stotelę.
Visiems statybos darbams atlikti reikėjo daug darbininkų, jie važiavo iš Pabradės apylinkių, kitų apskričių ir net iš Rusijos gubernijų.
Baigę statybos darbus, jie įsidarbindavo veikiančiuose objektuose, statėsi namus, pirko sklypus iš grafo Tiškevičiaus. Atvykėliai dažniausiai buvo rusų inžinieriai ir žydų pirkliai. Gyvenvietė plėtėsi ne tik dešiniajame, bet ir kairiajame Žeimenos upės krante, kuriame dauguma gyventojų buvo žydai.
38. 1905 m. Bajorėlių kaime (dabartinėje Bajorėlių gatvėje) įkurta vienklasė 3-jų skyrių liaudies mokykla dėstomąja rusų kalba. Mokyklą išlaikė valstybė.
39. 1910 m. vietinio stačiatikio ir pirklio Grušino lėšomis pastatyta cerkvė.
40. 1910-1911 mokslo metais Pabradės mokykloje mokėsi 49 berniukai ir 41 mergaitė.
41. 1914 m. per Pabradę perėjo stambūs vokiečių kariniai junginiai.
42. 1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, Pabradės rusai pasitraukė į Rusiją, o cerkvė liko be parapijiečių, ji ilgą laiką buvo uždaryta.
43. 1915 m. įkurta lenkiška pradinė mokykla, tarpukariu išaugusi į septynių skyrių pradinę mokyklą.
44. 1915 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. stabilizavusis frontui (vyko I pasaulinis karas ir Vokietija buvo okupavusi Lietuvą), vokiečiai iš Švenčionių apskrities pafrontės miestelių ir kaimų iškėlė nemažai žmonių, juos apgyvendino šalia poligono specialiai pastatytoje stovykloje.
45. 1915m. lapkričio 23 d. vokiečiai Pabradėje įkūrė apskrities centrą, kuris :
1915 – 1916 m. priklausė Oberosto - Vilniaus sričiai,
1916 – 1917 m. priklausė Vilniaus – Suvalkų sričiai,
1917 – 1918 m. priklausė Lietuvos sričiai.
46. 1918 m. Pabradės apskritis panaikint, nesa Lietuvos Sovietų Respublika sudarė Švenčionių apskritį.
47. 1918 m. Pabradėje paskelbta Sovietų valdžia. Veikė valsčiaus taryba.
48. 1918 m. geležinkeliu judėjo daug karinės technikos.
49. 1919 m. sausio 3 d. Pabradę užėmė Raudonosios armijos Pskovo divizija. Buvo sudarytas revkomas.
50. 1919 m. balandžio mėn. Pabradę užėmė Lenkijos kariuomenė.
51. 1919 m. surašyti Pabradėje gyvenantys žmonės (1435 gyventojai).
52. 1919 – 1929 m. Pabradė turėjo Švenčionių apskrities miesto statusą. Jos apylinkės:
• dešinioji Žeimenos pusė priklausė Joniškio valsčiui, kurio centras buvo Arnionyse, nes pats Joniškis buvo nepriklausomos Lietuvos pusėje;
• kairysis Žeimenos krantas priklausė Kiemeliškių valsčiui, Švenčionių apskričiai.
P.S. Demarkacinė linija tęsėsi Arino ežeru.
53. 1920 m. per Pabradę į Varšuvą ėjo Raudonoji armija, kuriai vadovavo įžymus rusų karvedys Gajus.
54. 1920 m. liepos 14 d. prasidėjus Sovietų armijos puolimui, Pabradę užėmė Lietuvos Kariuomenė.
55. 1920 m. 8 k. į pietus nuo Pabradės įvyko stambus mūšis tarp rusų armijos ir Pilsudskio „limonininkų“.
56. 1920 m. spalio mėn. nustačius demarkacinę liniją, Pabradė liko Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte. Lenkai, norėdami čia geriau įsitvirtinti, Vilniaus plento pietų pusėje pradėjo statyti vieno aukšto medinių kareivinių kompleksą.
57. 1921 m. Pabradėje įsteigtas valsčiaus centras.
58. 1924 m. Pabradėje lankėsi lenkų maršalas Juzefas Pilsudskis, kurį vietos gyventojai sutiko su duona ir druska miesto aikštėje ( prie dabartinės gaisrinės) ir jam įteikė prašymą, kad miesteliui būtų suteiktos miesto teisės. Nors tuo metu miestelis neturėjo 3000 gyventojų, tačiau greitai iš Varšuvos buvo gautas laiškas, kad Pabradei suteiktos miesto teisės.
59. 1927 m. buvusioje stačiatikių cerkvėje lenkai įrengė katalikų Šv. Juozapato neobizantinio stiliaus bažnyčią.
60. 1928 m. buvo parengtas projektas, pagal kurį buvo numatyta plėsti miestą:
• į šiaurę nuo kareivinių (dabartinėje Vilniaus gatvėje) statyti gyvenamuosius kvartalus – vienbučius namus bei įrengti turgaus aikštę;
• kitoje upės pusėje (tarp upės ir geležinkelio) įkurti vasarvietę (vėliau čia vilas statėsi Lenkijos karinio dalinio karininkai).
P.S. Tarp kareivinių ir vasarvietės per Žeimenos upę buvo pastatyti du pėsčiųjų tiltai.
61. 1928 - 1929 m. Pabradėje buvo pastatyta mokykla (pasakojama, kad ji buvo statoma J. Pilsudskio pastangomis ir todėl pavadinta jo vardu).
62. 1929 m. grafas Tiškevičius pastatė kartono fabriką, bet jis neilgai veikė.
63. 1929 m. balandžio 22 d. Pabradėje įkurtas valsčiaus centras (vietoj Joniškio).
64. 1931 m. Pabradėje buvo:
• 394 gyvenamieji namai (2588 gyventojai),
• 7 skyrių lenkų pradinė mokykla,
• veikė keletas pramoninių įmonių (elektrinė, vilnų karšykla, gyvulių skerdykla),
• nemažai krautuvių, keletas smuklių
65. 1934 m. grafo Tiškevičiaus žemėje buvo nutarta 3-ajai artilerijos-žirgų divizijai statyti karinį miestelį.
66. 1934-1936 m. Lenkai norėjo tiesti vieškelį į Daugpilį per Švenčionėlius, bet kariškiai neleido.
67. 1939 m. Pabradėje:
• gyveno 2869 gyventojai;
• veikė valsčiaus valdyba;
• buvo pastatyta nauja geležinkelio stotis ir tiltas per Žeimeną;
• veikė kelios pramonės įmonės, vaistinė, keliolika krautuvių, kooperatyvų, turgus;
• miestas išsiplėtė palei Vilniaus – Joniškio bei Vilniaus – Švenčionių kelius ir užėmė 200 ha.
68. 1939 m. Pabradėje įkurta sovietinė karinė bazė (rusams ir vokiečiams pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą).
69. 1939 spalio 28 d. Pabradė, kaip Vilniaus kraštas, buvo grąžinta Lietuvai ir priskirta Švenčionių apskričiai.
70. 1939 m. gruodžio 20 d. Lietuvos valdžia nutarė įsteigti priverčiamųjų darbų stovyklą, kurioje buvo kalinami daugiausia komunistai.
71. 1940 m. • Lietuvos valdžia Pabradei suteikė kurorto teises:
• miestelis turėjo savivaldybes teises Švenčionėlių apskrityje. Buvo policijos nuovada, sveikatos punktas, paštas, veterinaro ir agronomo rajoninės įstaigos. Miškų urėdijoje, kuriai priklausė Gulbinų, Kregžlės, Melagėnų, Pabradės, Pažeimenės, Purviniškių girininkijos, veikė:
• 7 skyrių pradinė mokykla, vilnų karšykla, nemažai krautuvių;
• pradėjo veikti miesto biblioteka;
• vandens matavimo punktas.
72. 1940 m. birželio 15 d. rusai okupuoja Pabradę. Placdarmu okupacijai tampa 1939m. įkurta Pabradėje sovietinė bazė. Šioje bazėje apsistojo ir lietuviškojo korpuso 179 divizija bei 616 artilerijos pulkas.
73. 1940 m. nuo rugsėjo 27 d. iki lapkričio 17 d. Pabradėje nacionalizuoti didesni pastatai ir krautuvės:
• Zeliko Norockio ir Abramavičiaus manufaktūros;
• Mejerio Blico geležies ir kolonialinių prekių parduotuvės.
74. 1941 m. birželio 14 d. Pabradės geležinkelio stotyje stovėjo 8 vagonai, į kurios buvo sutalpinti 184 tremčiai skirti žmonės.
75. 1941 m. birželio 22 d. Vokiečiams perėjus sieną, Lietuvoje prasidėjo birželio sukilimas. Pabradėje suorganizuota lietuvių policija ir savivalda.
76. 1941 m. birželio 24 d. Poligone sovietų represinės struktūros suėmė nemažai Lietuvos karių. Dalis jų išvežti, o pasipriešinę – sušaudyti.
77. 1941 m. rusai paliko Pabradę, tačiau ją okupavo vokiečiai. Pilsudskio vardo mokykloje įsikūrė gestapas.
78. 1941 m. rusų partizanai susprogdino vokiečių karinį ešeloną.
79. 1941-1944 m. Pabradėje:
• priverčiamųjų darbų stovykloje kalėjo fašizmo priešininkai - daugiausia komunistai. Vyko masinės žudynės,
• paleistas veikti kartono fabrikas.
80. 1942 m. gyventojų surašymo metu Pabradės valsčiuje gyveno 11 284 žmonės, iš jų lietuvių - 990 (8,8 %), lenkų – 10 010 (88, 17%), rusų – 133 žmonės, gudų – 112 žmonės.
81. 1943-1944 m. Pabradės apylinkėse (aplink Arnionių ir Meironių kaimus) veikė Kosto Kalinausko partizanų būrys, kovęsis tiek su vokiečių, tiek su lenkų būriais.
Už partizanų palaikymą vokiečiai sudegino Družilių kaimą, o gyventojus išvežė į koncentracijos stovyklas.
82. 1944 m. liepos 8 d. iš Pabradės išvijus vokiečius, ją okupavo rusai, jie čia vėl atkūrė Sovietų valdžią.
83. 1944 m. 46 žmonės, nesutikę su Sovietų valdžia išėjo į miškus. Kovai su Lietuvos partizanais Sovietų valdžia suformavo stribų būrius. Pabradiškių būriui vadovavo rusas Semionovas, kuris viename iš mūšių žuvo.
84. 1944 m. Lenkijos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms susitarus dėl lenkų repatrijavimo iš Lietuvos, Pabradėje atidarytas repatriacijos rajono centras. Išvykti užsirašė 15 969 asmenys (išvyko 5525 žmonės).
85. 1944 gruodžio mėn. Pabradėje įkurdintas NKVD dalinys bei sudarytas stribų būrys kovai su Lietuvos partizanais.
86. 1945 m. Pabradės apylinkėse kurį laiką veikė apie 200 lietuvių partizanų (vadas J. Misiūnas – Žalias). Per kautynes su enkavedistais 20 partizanų žuvo, todėl jie pasitraukė iš valsčiaus.
87. 1945 m. Mieste:
• pradėjo veikti sviesto gamybos cechas,
• kartono fabrikas gamino medžio masę kitiems popieriaus fabrikams.
88. 1946 m. kovo 26 d. iš Pabradės pasitraukė ir NKVD dalinys.
89. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Pabradė tapo apskrities pavaldumo miestu.
Atidaryta gimnazija (48 mokiniai), kuri 1948m. susivienijo su pradine ir pavadinta nepilna vidurine.
90. 1948 m. • atidaryta miesto biblioteka,
• iki 1950 m. Pabradė buvo valsčiaus centras.
•veikė:
• keletas nedidelių pramonės įmonių,
• elektrinė,
• lenkų pradinė mokykla,
• 1949 m. kartono fabrikas pradėjo gaminti kartoną,
• Pabradės miškas užėmė 32 516 ha plotą.
91. 1950 m. birželio 20 d. Sovietų valdžia įsteigė Pabradės rajoną, kuriam priklausė 23 apylinkės (20 priklausė Švenčionių apskr., o 3 Vilniaus apskr.)
Rajone buvo:
• 1 tarybinis ūkis, 16 kolūkis, 3100 valstiečių,
• atvežtas garvežys į kartono fabriką kartonui džiovinti (anksčiau kartoną džiovindavo saulėje),
• buvusi sinagoga pertvarkyta į kultūros namus,
• leistas laikraštis, „ Czlovek Pracy“ (iki 1959) ir „ Truženik“
• Pabradei dar kartą suteiktos miesto teisės.
92. 1951 – 1953 m. Pabradėje buvo leidžiamas rusų ir lenkų kalbomis laikraštis „Sovetskij traktorist“.
93. 1954 m. birželio 5 d. laikraštyje „Tiesa“ buvo paskelbti 4 rajonų biudžetai: Pabradės biudžetas – 4878 rubliai, Švenčionių rajono – 7213 rublių, Nemenčinės – 5215 rublių, Molėtų rajono – 5519 rublių.
94. 1955 m. Pabradėje įvyko pirmoji miesto dainų ir šokių šventė.
95. 1955 m. prie rusų vidurinės mokyklos įsteigtos 4 skyrių klasės dėstomąja lietuvių kalba (12 mokinių).
96. 1957 m. vasarą kartono fabriko vandens saugyklos pylimas neišlaikė spaudimo, galinga vandens srovė nuvertė du tiltus, keletą namų ir buvusią sinagogą.
97. 1957 m. rugsėjo 1 d. atidaryta lietuviška 7- metė mokykla (17 mokinių).
98. 1958 - 1959 m. leistas rajoninis laikraštis „Darbo žmogus“.
99. 1959 m. Pabradės rajone buvo: 1 rajoninio pavaldumo miestas (Pabradė), 1 miestelis (Joniškis), 11 apylinkių (Arnionių, Gackiškių, Gaižūnų, Jodinėnų, Joniškio, Juzinos, Klačiūnų, Magūnų, Padubingės, Troškūnų, Zalavo).
Sausio 15 dieną Pabradėje:
• gyveno 4489 gyventojai, iš jų 2546 moterys, 1943 vyrai,
• veikė: kartono fabrikas, pieninė, lentpjūvė, keletas smulkių įmonių, amatų dirbtuvėlės, pradžios ir vidurinė mokykla.
• rugsėjo 1d. lietuviška septynmetė mokykla reorganizuota į II vidurinę mokyklą.
100. 195 9m. gruodžio 7 d. Pabradės rajonas panaikintas, jo teritorija priskirta Nemenčinės rajonui. Tik Juzinos apylinkė priskirta Švenčionių rajonui.
Pabradė tapo rajoninio pavaldumo miestu.
101. 1960 m. liepos 11 d. įkurta kabelių gamykla (ji gamino septyngyslį kabelį , direktorius V. Arbačiauskas).
P.S. anksčiau čia veikė automobilių-traktorių stotis, aptarnavusi kolūkius ir tarybinio ūkio techniką.
102. 1960 m. įkurta Pabradės internatinė mokykla su lenkų dėstomąja kalba (200 vaikų).
103. 1962 m. parengta Pabradės grąžinimo iš Nemenčinės į Švenčionių rajono projektinė schema ir 1975 m. Pabradėje gyvens 5500 gyventojų, 1980 m. – 12 000 žmonių.
P.S. 1962 Pabradėje:
• gyveno 4719 gyventojų, iš jų 1070 dirbantys;
• buvo 744 namai, iš jų 431 privatūs;
• miestas užėmė 987 ha (gyvenamoji teritorija – 132 ha).
104. 1962 m. panaikinus Nemenčinės rajoną, Pabradė prijungta prie Švenčionių rajono.
105. 1963 m. • įkurtas internatas vaikams su negalia,
• atvėrė duris miesto kultūros namai,
• įkurta muzikos mokykla,
• baigta kartono fabriko rekonstrukcija (investuota 700 tūkst. rublių), pradėta leisti vandeniui atsparų kartoną, gaminti įrišamąjį kartoną knygoms, įvairių matmenų kartoninės dėžes, popieriaus staltiesėles.
106. 1964 m. Pabradėje vietoj kabelio gamyklos pradėjo veikti:
1) skaičiavimo prietaisų gamykla „Modulis“, kuri:
a) iš pradžių gamino ferotranzistinius elementus, žarnas, komutacines lentas, loginius elementus, pynes;
b) vėliau (devintame dešimtmetyje) gamino – transformatorius, maitinimo blokus, elektrogirliandas, litavimo prietaisus ir kt. produkciją;
c) gamykla tapo miesto ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros pagrindu;
2) siuvimo cechas, priklausantis Švenčionių „Žeimenos“ siuvimo fabrikui;
3) rusų mokyklai pastatytas naujas pastatas, kuriame mokėsi 957 mokiniai. Dėstoma rusų ir lenkų kalbomis;
4) Meškerinės kaime įrengtas žuvų veisimo cechas „Žeimenos žuvų veislynas“.
117. 1967 m. Pabradėje:
• gyveno 5200 žmonės;
• buvo 871 namas, iš jų 514 privatūs;
• pastatytas paštas.
108. 1968 m. įsteigta Pabradės meno mokykla.
109. 1968 m. parengtas Pabradės projektas, numatantis plėsti Pabradę į vakarus ir pietryčius, planuota, kad čia 1981m. gyvens 7500 gyventojų.
110. 1969 m. respublikinė heraldikos komisija patvirtino Pabradės herbą (amžinojo laiko brastos ir sakalo simboliai). Herbo sidabriniame lauke : mėlyna banguota juosta, kurią kerta juodas kairysis kaspinėlis.
Ant juostos, pažymėtos 5 sidabriniais skrituliais, skydo, galvoje ir papėdėje po vieną stilizuotą raudoną sakalą. Juostos, kaspinėlio ir sakalų vidinės linijos sidabrinės.
111. 1969 m. Pabradėje pastatytas buitinio aptarnavimo kombinatas.
112. 1970 m. Pabradėje surašyta 5900 žmonių. Konstatuota, kad per trejus metus pastatyta 80 namų, statomas gyvenamasis mikrorajonas Fabriko skersgatvyje.
113. 1974 m. sausio 19 d. atvėrė duris naujas Pabradės II vidurinės mokyklos pastatas.
114. 1974 m. Pabradėje buvo 59 gatvės.
115. 1976 m. Pabradėje:
• gyveno 6700 gyventojų,
• teritorija – 1111 ha,
• geležinkeliai: Vilnius – Daugpilis, Pabradė – Pastovys
• asfaltuoti keliai Vilnius – Švenčionys, Pabradė – Molėtai, Pabradė – Astravas.
• veikė:
- skaičiavimo prietaisų gamykla „Modulis“,
- siuvimo cechas (fabriko „Žeimenos“ baras),
- pieno separavimo skyrius (Švenčionių sviesto gamykla),
- buitinio aptarnavimo kombinatas,
- vaistinė,
- I vid. mokykla (rusų, lenkų kalba),
- II vid. mokykla (lietuvių kalba),
- mokykla – internatas,
- internatas neįgaliems vaikams,
- kultūros namai,
- biblioteka,
- Pažeimenės girininkijos miško ruošos bei išvežimo baras ir miško ruošos meistrija.
116. 1979 m. Pabradėje buvo 67 gatvės.
117. 1988-1991 m. Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikmečiu pabradiškiai aktyviai dalyvavo mitinguose, Baltijos kelyje bei sausio 13 dienos įvykiuose.
118. 1990 m. II vid. mokyklai suteiktas „Ryto“ mokyklos vardas. Prie mokyklos pastatyti medžio drožėjo Juozo Jakšto stogastulpiai.
119. 1992 m. rugsėjo 1 d. Pabradę paliko paskutinis Sovietų armijos motošaulių divizijos kareivis.
120. 1993 m. birželio 1 d. Krašto Apsaugos poligonas tapo Lietuvos centriniu poligonu.
121. 1995 m. įsteigta UAB „Pabradės komunalinis ūkis“. Direktorius Vladas Uzialka.
122. 1995m. darbą pradėjo pasaulyje garsus kvėpavimo slaugos gaminių gamintojas „Intersurgical“ (dirbo 35 darbuotojai, užėmė 1500 m2 plotą).
123. 1995-1996 m. „Ryto“ mokykloje mokėsi 430 mokinių.
124. 1997 m. sausio 1 d. įsteigtas „Užsieniečių registravimo centras“
125. 1997 m. Pabradėje pastatyta poliklinika-ligoninė.
126. 1999 m. Pabradė ištirta kultūros paveldo požiūriu (architektas R. Jurgilas) ir nustatyta, kad joje yra urbanistikos architektūros vertybių, kurias ir ateityje tikslinga išsaugoti. Pasiūlyta miestui suteikti savivaldybių reikšmės kultūros vertybių statusą ir sudaryta jo vertingų elementų schema.
127. 2001 m. rugsėjo 1 d. įkurtas sportinio ėjimo klubas.
128. 2001 m. lapkričio 7 d. Pabradės poligone lankėsi Velso princas Čarlzas.
129. 2001-2002 m. „Ryto“ gimnazijoje mokėsi 671 mokiniai (dirbo 55 pedagogai).
130. 2003 m. įkurta sentikių parapija.
131. 2003 m. įmonėje „Intersurgical“ dirbo 650 darbuotojų, plotas 1500m2. Gaminiai skirti reanimacijai, anestezijai bei kvėpavimo slaugai ( direktorius Sigitas Žvirblis)
132. 2005 m. Pabradei panaikintas rajoninio pavaldumo miesto statutas (niekam nežinant).
133. 2006 m. liepos 19d. patvirtintas Pabradės herbas. Įvyko didelė šventė miesto stadione.
134. 2006 m. I vid. mokykloje mokėsi 745 mokiniai: 252 rusų kalba ir 493 mokiniai lenkų kalba.
135. 2007 m. pašventinta Šv. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės bažnyčia.
