2016-02-16 įvyko filatelijos ir numizmatikos parodos “Lietuvos ir pasaulio monetos, banknotai ir pašto ženklai” atidarymas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Volodkovičių šeimos surinktoje filatelijos ir numizmatikos kolekcijoje eksponuojami skirtingų laikotarpių ir įvairių pasaulio šalių pašto ženklai, monetos ir banknotai.
Filatelija - pašto ženklų, blokų, ženklinių vokų, specialių antspaudų, vokų, praėjusių paštą ir pan. kolekcionavimas ir analizavimas. Pašto ženklų kolekcionavimas atsirado tuoj po pirmųjų ženklų išleidimo. Jau XIX a. kūrėsi filatelistų klubai, o terminas „filatelija“ pirmą kartą buvo panaudotas 1864 metais Paryžiaus kolekcininkų klubo prezidento Žoržo Erpino straipsnyje žurnale „Collectinneur de Timbres-Postes“.
Numizmatika (lot. numisma, nomisma – „moneta“) – monetų ir pinigų (banknotų) kolekcionavimas, taip pat – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, archeologinius jų kompleksus (lobius), monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas bei su monetų gamyba susijusius dalykus (kalimo štampus, dokumentus, ir t. t.).
Terminas numizmatika mokslui apie monetas pavadinti pradėtas vartoti viduramžiais. Monetų kolekcionavimas Europoje pradėjo plisti XIV amžiuje, XVI amžiuje buvo žinoma apie 950 monetų kolekcijų. Moksliniai monetų ir jų kolekcijų tyrimai buvo pradėti vėliau, XVIII amžiuje.Šiuo metu mokslinė numizmatika yra viena iš istorijos mokslo sričių, pagal archeologinius radinius leidžianti nustatyti įvairių šalių prekybinius, kultūrinius ryšius, jų intensyvumą ir kt.
Susidomėję pinigais ir istorija, Volodkovičiai pradėjo rinkti šią kolekciją dar vaikystėje. Anuomet jie dar neturėjo laisvų sienų, todėl domėjosi viskuo, kas atrodė gražu ir buvo sunku gauti. Didžiausią dėmesį visuomet skyrė pašto ženklams, monetoms ir banknotams. Tais laikais vidutinė alga buvo apie 100 rublių, o parodoje eksponuojama 25 rublių kupiūra sudaro ketvirtadalį mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje kurį laiką galiojo ir buvę sovietiniai, ir nauji lietuviški pašto ženklai. O bendrieji pinigai, bendrieji talonai (šnek. kalba dažniausiai vagnorkės, rečiau žvėriukai) Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmaisiais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę TSRS rublius 1991 m. (įvesti rugpjūčio 5 d.). Neoficialus vagnorkės pavadinimas kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus (1991 m sausio 13 d. -1992 m. liepos 21d.) pavardės. Tada ką nors perkant ir mokant TSRS rubliais, reikėjo primokėti tiek pat ir talonų. Jau nuo 1992 m. spalio 1 d. talonai buvo paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvije. Tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos. Laikinųjų pinigų – bendrųjų talonų – kūrime dalyvavo dailininkų grupė, kuriai vadovavo Raimondas Miknevičius.
Seniausias parodos eksponatas ir ypač vertingas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žygimanto Augusto laikų dvidenaris nukaldintas Vilniaus monetų kalykloje 1566 metais. 1558 - 1583 metais buvo ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos –Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės. Žygimanto Augusto konsulas Martin Volodkovič vyko į Maskvą tartis dėl Livonijos teritorijos.
Seniausias pašto ženklas Volodkovičių šeimos kolekcijoje yra San Marino 1899 metų, o seniausias banknotas – caro laikų (1909 m.) rubliai.
Dešimties stendų ekspozicijoje surinkti keli šimtai skirtingų eksponatų- 48 banknotai, 200 monetų ir 400 pašto ženklų.
Nors pasiruošimas parodai iš visų Volodkovičių šeimos narių pareikalavo daug pastangų ir laiko, tačiau ekspozicija suteikė ir naujos patirties bei įgūdžių, kurie, pasak Genriką Volodkovičių, bus panaudoti tobulinant nuolatines ekspozicijas. Tokia paroda yra regiono lygmens kultūros reiškinys.
Parodos autoriai ir Pabradės miesto bendruomenė “ Domus” maloniai kviečia š.m. vasario 17-20 dienomis 12-16 val. į UAB “Intersurgical” sporto kompleksą adresu Gamyklos g. 45, Pabradė.